- biruliai
- birùliai sm. pl. (2) menkesni grūdai, biručiai: Čia tokie birùliai Sn. Mano rugiai senybiniai birùliai Ds. Saldi gardi arielkėlė, nors iš birulė̃lių Nč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
birulys — birulỹs sm. (3b) 1. trupinys, birus daiktas: Sumesk bìrulius į kibirą ir nunešk šuniui Dsm. Kap puolęs tėvas su diržu, tai ir nuejo ašaros kap biruliaĩ Arm. Vaikų kap birulių̃, kas juos apdengs! Rdm. ^ Pilna marška birulių̃ (žvaigždės) Srj. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language